Šiuolaikiškas raidos kelias

Vystymasis visuomet yra susijęs su dviem „realybėmis“ – išorinio pasaulio realybe ir vidinio asmens pasaulio realybe.
.
Mūsų asmeninė sėkmė galima tik sąveikaujant su kitais žmonėmis ir visu pasauliu, plečiant vidinio pasaulio erdvę.
.
Siekis maksimaliai išnaudoti abiejų šių realybių galimybes yra pagrindinė saviugdos paskata.
.
Mes padedame įgyvendinti šį jūsų siekį!
.
Trys svarbiausios SAVIUGDOS idėjos
.
Savianalizė ir mokymosi tikslų užsibrėžimas
.
Prieš bandydami sutvarkyti išorinį pasaulį, pirmiausia turime įvesti tvarką savo viduje. „Vidinės tvarkos įvedimas“ reikalauja mūsų savianalizės ir savarankiškumo užsibrėžiant mokymosi tikslus. Tačiau tam prieštarauja paplitusi nuomonė, kad mokymas yra „didžių žmonių“ priesakų perdavimo priemonė. Mes grąžiname mokymą prie jo palaimingų ištakų.
.
Asmenybės tobulinimasis
.
Saviugda – tai asmenybės tobulinimasis apskritai, o ne vien tik „darbuotojo“ treniravimas. Tai gali būti šeiminės padėties pokytis, santykių su aplinkiniais problemos arba įvairios „gyvenimo krizės“, susijusios su sveikata, amžiumi ar kt. Darbas ir su juo sietini žmonių tarpusavio santykiai yra svarbi gyvenimo dalis, tačiau jokiais būdais tai nėra visas gyvenimas. Mes padedame jums susigrąžinti tikrąją darbo svarbą.
.
Būti atsakingam
.
Žodžio „saviugda“ priešdėlis „savi-“ atspindi reikalavimą asmenybei reikšti savarankiškumą dviem aspektais. Visų pirma, asmenybė privalo prisiimti pagrindinę atsakomybę už saviugdos valdymą. Antra – asmenybė turi siekti stiprinti savo gebėjimą kontroliuoti įvykius ir pasirengimą prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta. Mes padedame geriau suvokti šias aplinkybes.
.
KAIP IŠSIUGDYTI TINKAMĄ GYVENIMIŠKĄ POZICIJĄ?
…ją reikia auginti, o ne ieškoti tarp svetimų!
.
VIENINTELIS TIKRAS TURTAS…
Nuolatinis mokymasis numato savarankiškai valdomą tobulinimąsi. Tai reiškia suvokti save ir supantį pasaulį. Tai reiškia įvaldyti naujus įgūdžius ir įgyti naujus gebėjimus – vienintelį tikrą turtą, kurio niekada neprarasite. Nuolatinis mokymasis reiškia džiaugsmą, patiriamą individualiai arba su kitais žmonėmis, atskleidžiant realių įvykių dėsningumus, malonumą atrasti naujas pasaulio grožybes, susidomėjimą kūryba. (Gross, 1977)
.
SAVARANKIŠKO PAŽINIMO ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS
Apibrėžimas, apibūdinantis mokymą ir mokymąsi kaip esamų žinių perteikimo procesą, nebėra funkcionalus; dabar mokymasis turėtų būti apibrėžiamas kaip visą gyvenimą trunkantis pažinimo procesas. Todėl svarbiausias dalykas mokant ir vaikus, ir suaugusiuosius – išmokyti ugdyti savarankiškumo pažinimo įgūdžius.
(Knowles, 1980)
.
JAUNYSTĖJE ĮGYTI ĮGŪDŽIAI…
Sparčiai pasenstančios žinios ir ilgėjanti gyvenimo trukmė priverčia suvokti, kad jaunystėje įgyti įgūdžiai vargu ar išlieka aktualūs iki pat senatvės.
(Toffler, 1970)
.
Džiaugiamės, kad mąstote apie mokymąsi.
Mes siūlome novatorišką, prieinamą ir intriguojantį TOBULINIMOSI kelią į verslo pasaulio suvokimą.
.
Šiuolaikinė andragoginė praktika
Mūsų aukštasis mokslas sparčiai perėjo prie europinio modelio ir tai sukėlė tokias pasekmes:
.
Žmonės studijuoja nebe penkerius, o ketverius metus, ir iš jų vieneri metai skiriami „praktikai“. Gaunamas produktas – neaukštas visuminių žinių ir gebėjimo naudotis jų įgijimo būdais lygis, tačiau stiprus orientavimasis į darbą geroje organizacijoje.
Profesinio pasirengimo stygius. Objektyvi išvada – kompetentiškas požiūris į švietimą dar neprigijo.
.
Dalykų pavadinimus pakeitė terminologija iš praktikos, tačiau išliko programų skirstymas pagal mokslo šakas. Toks kompetencijų idėjos prasmės pakeitimas atsiskleis negreit.
.
Visiškai klaidinga manyti, kad mes siūlome neakivaizdinį mokymą. Tokio pavidalo neakivaizdinės studijos, kokios yra žinomos daugumai žmonių, nėra efektyvios. Išsivysčiusiose šalyse jos nepraktikuojamos.
.
TAI KITOKS MOKYMAS, BESISKIRIANTIS IR NUO AKIVAIZDINIŲ, IR NUO NEAKIVAIZDINIŲ STUDIJŲ…
.
Dirbdamas Edinburgo universitete, skaičiau paskaitas dviejų šimtų žmonių auditorijai. Galinėse eilėse sėdinčių žmonių veidų net įžiūrėti negalėjau. Būtent tai ir buvo nuotolinis mokymas.
.
Akivaizdinėje paskaitoje atstumas tarp lektoriaus ir studento gali būti neįtikėtinai didelis, nepaisant to, kad fiziškai jie yra arti vienas kito. Taip pat ir studentai – sėdėdami ant gretimų kėdžių, jie neturi galimybės dirbti komandoje. Atvirų studijų sistema sutvarkyta taip, kad žmogus galėtų analizuoti savo paties praktiką, turėdamas grįžtamąjį ryšį, pasinerti į profesinę terpę. Tai kitoks mokymas, besiskiriantis ir nuo akivaizdinių, ir nuo neakivaizdinių studijų. Dėstytoją ir studentus gali skirti tūkstančiai kilometrų, tačiau jie yra žymiai artimesni vieni kitiems, nei du žmonės, pasyviai sėdintys greta vienoje auditorijoje.
Džeimsas Flekas,
.
Atvirojo universiteto Verslo mokyklos dekanas